metturgis

mẽtturgis (plg. vok. Jahrmarkt) sm. (1) KII56; N metinis turgus, prekymetis: Kur sykį ant metų turgus esta, vadinas mẽtturgis J. Dudžius kartą vasaros laike, iš metturgio prieš auštant parjodamas, pamatė mažą baltą kūdikio pavidalą priešais ateinant BsV67. Ant švento Jono bus metturgėlis KlvD148.